Category Archives: Žmonės, prisidedantys prie bendruomeniškos politikos formavimo

Donatas Jankauskas

_______________________________________________________________________

file53715775_96f4364c

Donatas Jankauskas, Seimo TS-LKD frakcijos, Šešėlinės Vyriausybės bendruomenių reikalų ministras

© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Artėjant 2015 m. biudžeto svarstymui Seime, esminės kovos dėl milijonų ir milijardų atskiroms sritims, PVM lengvatos šildymui nepratęsimo, valstybės investicijų programos, neišvengiamai bus aktyvios dėl aiškaus katalizatoriaus – kovo 1-ją vyksiančių savivaldos rinkimų, paįvairintų tiesioginiais mero rinkimais.

Taigi valdančioji koalicija, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, deklaruoja rūpestį paprastu žmogumi. Tačiau ar tai eilinį kartą nėra tik kalbos?

Visai neseniai vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Seimo socialdemokratų frakcijos organizuotas renginys gražiu pavadinimu, „Nuo kalbų prie darbų: kada matysime didesnį savivaldybių finansinį ir ekonominį savarankiškumą?“. Jame savivaldybių atstovai išsakė konkrečius priekaištus bei pasiūlymus diskusijos tema, tačiau neaišku, ar į juos buvo įsiklausyta, nes iš valdančiosios daugumos Seimo narių lūpų liejosi tik ugningos kalbos apie rūpestį savivalda ir paprastais žmonėmis.

Tačiau vis dėlto pamiršta, kad netrukus įpusės Seimo kadencija, ir žmonės iš valdžios vis dar laukia darbų, o girdėti tik kalbos.

 

Kadangi jau prakalbau apie savivaldybes ir biudžeto dalybas, noriu aptarti Valstybės mastu galbūt ir ne patį reikšmingiausią, bet praktikoje jau patikrintą ir neabejotinai pasiteisinusį projektą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visose savivaldybėse finansuojamą „Vietos bendruomenių savivaldos“ programą, kuri prasidėjo 2012 m. pradžioje.

Visos 60 savivaldybių priėmė kvietimą, įvykdžiusios nustatytus minimalius įsipareigojimus dėl Vietos bendruomenių tarybų (VBT) sudarymo, skaidrumo bei viešumo užtikrinimo, pasirašė su ministerija sutartis ir gavo lėšas, kuriomis finansuojamos veiklos, kurias numato gyventojais kartu su VBT.

Nors šalyje tuo metu buvo gili krizė, mažinami asignavimai beveik visose srityse, tuometinę Vyriausybę ir net finansų ministrę Ingridą Šimonytę pavyko įtikinti šiai programai iš Valstybės biudžeto skirti 8 mln. Lt. Pagrindinis argumentas – ne visi mokesčių mokėtojai pasinaudoja galimybe asmeniniu sprendimu skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o surinktos lėšos lieka Valstybės ižde, kai galėtų būti panaudojamos bendruomenių reikmėms.

Baigiantis 2012 m., praėjus beveik metams, kartu su savivaldybių bei LSA atstovais buvo išsamiai aptartas programos įgyvendinimas, sėkmingi projektai, kurių buvo dauguma bei iškilusios nenumatytos kliūtys ar klaidos.

Vieningai buvo sutarta, jog pavyko pasiekti pagrindinį programos tikslą – sprendimus dėl lėšų priima patys gyventojai, vietos bendruomenė, t.y. VBT, o juos įgyvendina vietos seniūnas ir savivaldybės administracija.

Socialinės apsaugos ministerijai pradėjus vadovauti Algimantai Pabedinskienei buvo pažadėta, jog programa bus tęsiama ir 2013-2015 m. Toks pažadas džiugino.

Atsigaunant ekonomikai ir žodžiu, ir raštu kreipiausi į ministrę, ragindamas didinti programos finansavimą – drąsiau pasitikėti vietos bendruomenėmis, pilietiškais žmonėmis, kurie įrodė, jog bendruomenė gali bei sugeba tartis dėl bendrųjų viešųjų reikalų ir kartu nuspręsti dėl racionaliausio Valstybės lėšų panaudojimo. Prieš metus pateikiau ministrei konkrečius mokesčių inspekcijos duomenis, kuriuose matyti, jog nepaskirstyta 2 proc. GPM metinė suma siekė apie 24 mln. Lt, taigi net tris kartus didesnė nei programai finansuoti skiriami 8 mln. Lt, taigi kalbėti apie finansavimo didinimą būtų racionalu.

Dabar, artėjant 2015 m. Valstybės, savivaldybių biudžetų svarstymui ir žinant, kad Vyriausybė dėl augančios ekonomikos gali papildomai skirstyti daugiau kaip milijardą litų, taip ir norisi, šįkart jau viešai, paraginti ministrę: gerbiama ministre, pradėkime labiau pasitikėti pilietiškais žmonėmis, suteikite vietos bendruomenėms didesnes finansines galimybes gerų darbų visuomenei atlikimui, pilietiškumo stiprinimui ir padidinkite bent kelis kartus finansavimą vietos bendruomenių savivaldos programai. Nuo kalbų prie darbų, Ministre!

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/d-jankauskas-ministre-labiau-pasitikekite-pilietiskais-zmonemis-arba-nuo-kalbu-prie-darbu.d?id=66144710#ixzz3Ggxqjy56

Liutauras Kazlavickas

_______________________________________________________________________________

 

Liutauras

Seimo narys Liutauras Kazlavickas

Glaudus valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas – sumanios visuomenės pagrindas

2014/09/25

Lietuvos Respublikos Seime NVO vaikams konfederacijos inicijuotoje konferencijoje „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“ aptarti valstybinio ir nevyriausybinio sektorių socialinės partnerystės trikdžiai, pilietinių iniciatyvų finansavimo skirtumai bei norminių aktų spragos.

Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis Seimo narys Liutauras Kazlavickas sveikindamas konferencijos dalyvius, kvietė atkreipti dėmesį, kad sumanios visuomenės kūrimas neišvengiamai susijęs su valdžios gebėjimu į bendrą valstybės kūrimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios šiandien, deja, vis dar stokoja nuoširdaus valstybinio sektoriaus tarnautojų dėmesio bei pasitikėjimo. Todėl skatino tiek nevyriausybines, tiek valstybines įstaigas bendrai kurti naujas socialines inovacijas.

NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė dr. Giedrė Žilinskienė linkėjo, kad nevyriausybinės organizacijos taptų pilnateisiu viešojo sektoriaus partneriu bendruose strateginiuose darbuose ir svarbiuose sprendimuose.

Konferencijos metu pristatydami gerosios praktikos pavyzdžių studiją „Viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas vaiko gerovės srityje” studijos rengėjai kvietė atkreipti dėmesį, kad kokybiška socialinė partnerystė gerina ne tik socioekologinę aplinką ir žmonių gyvenimo kokybę, bet ir plėtoja socialinį kapitalą, o pilietinių organizacijų dalyvavimas gerina bendruomenių gyvenimą ir skatina inovacijas bei investicijas. Studijoje pastebima, kad NVO ir praktikos patirties pavyzdžių analizė atskleidė, jog sėkminga socialinė partnerystė dažniausiai prasideda asmenine iniciatyva ir motyvacija inovacijoms, o esminis jos variklis – organizacijų lyderis – socialinis verslininkas, kurio siekis įtvirtinti savo viziją padeda įveikti bet kokį pasipriešinimą bei keičia ir įtvirtina naujas visuomenės gerovės normas. Tad NVO, viešojo ir privataus sektorių socialinės partnerystės modeliai praktikoje gali būti adaptuojami, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus ir esamų profesionalų patirtį ir kompetencijas, nusibrėžus socialinės partnerystės tikslus, turimus resursus bei kitus esminius parametrus bei atsižvelgiant į sėkmingos socialinės partnerystės modeliavimo patirtis, susijusias su gebėjimų stiprinimu, parama plėtrai, konsorciumų indėliu, finansais ir ištekliais, laiko vadyba, laimėjimais, partnerystės kultūra, rizikos valdymu.

Konferencijos metu pranešėjai taip pat nagrinėjo sumaniosios socializacijos iššūkius NVO sektoriui, pristatė integruotos regiono plėtros modeliavimo perspektyvas bei  aptarė NVO norminius dokumentus ir naujus iššūkius partnerystei. Projekto metu parengtos teisinės bazės bei norminių aktų tobulinimo rekomendacijos įteiktos Socialinės apsaugos ministerijos Vaikų skyriaus vedėjai Rūtai Pabedinskienei.

Elektroninę sudijos versiją galite rasti adresu:

http://data.axmag.com/data/201409/20140916/U125389_F301976/HTML5/index.html