Kaimiškųjų ir mažų miestelių švietimo įstaigų misija šiek tiek skiriasi nuo miesto tipo mokyklų. Kaimų mokyklos tiesiogiai ir visuomeniškai dirba mokinių ir visos bendruomenės tapatumo, tautiškumo, bendruomeniškumo stiprinimo srityse. Vienas iš Butrimonių gimnazijos veiklos uždavinių – išlaikyti gimnazijos kultūrą, saugią, sveiką ir jaukią aplinką, stiprinti mokinių dalyvavimą projektinėje, socialinėje, kultūros, meno ir sporto veiklose.
Gimnazijos vadovai ir mokytojai (gimnazija nuo 2010 metų rugsėjo, anksčiau – Butrimonių vidurinė mokykla) bendruomenės kūrimą, jos stiprinimą pradėjo kartu su Atgimimu, Nepriklausomos valstybės kūrimu. Jau 1999 metais, minint Butrimonių miestelio 300-ąsias metines, Butrimonių vidurinės mokyklos mokytojai kartu su Butrimonių šviesuoliais skatino žmones bendrauti, telktis bendriems darbams, susirado įžymius mokyklą baigusius žmones: Vilniaus dailės akademijos profesorių, dailininką Antaną Kmieliauską, NVOBT solistę, operos primadoną Ireną Milkevičiūtę, akademiką, genetikos mokslų habilituotą daktarą Algirdą Sliesaravičių, Sąjūdžio aktyvistą, kantri dainų autorių ir atlikėją Vytautą Babravičių ir kitus. Garbingi jų vardai, dalyvavimas 300 metų Butrimonių miestelio šventėje daug prisidėjo prie miestelio Jubiliejaus populiarumo, bendruomeniškumo.
Jau 2000 metais keleto iniciatyvių miestelio žmonių ir mokyklos vadovų bei aktyviausių mokytojų bendru sutarimu nuspręsta kviesti miestelio ir kaimų žmones kurti miestelio bendruomenę, taip atsirado Nevyriausybinė organizacija Butrimonių bendruomenė „Šviesa“.
Vienas iš svarbiausių bendruomenės tikslų buvo įgyti Butrimonių miestelio herbą. Po ilgų derybų, kantraus ir sutelkto darbo, pasvarstymų ir ieškojimų Lietuvos Respublikos Prezidentas 2001 m. rugpjūčio 22 d. dekretu Nr.1461 patvirtino Heraldikos komisijos išvadą: „Žaliame skydo lauke vaizduojama stilizuota trijų auksinės spalvos kelių sankryža, kurios centre pavaizduota juoda linija demaskinuota trikampė aikštė“. Jau 2002 m. liepos mėnesį vyko Butrimonių miestelio herbo inauguracija. Kaip ir visose veiklose, taip ir šioje, iniciatyva plaukė iš Butrimonių gimnazijos mokytojų, tačiau jai pritarė ir kraštiečiai, garbingi Butrimonių krašte gimę, augę, bet išvykę gyventi kitur žmonės.
Butrimonių gimnazija bendradarbiauti telkia ne tik vietos žmones, įstaigas, bet ir kraštiečius. Daugiausia jų susirenka didžiulėse reikšmingose šventėse: tai Butrimonių mokyklos veiklos 145-ųjų metų metinės, organizuotos 2008 m., Butrimonių miestelio 310 metų šventė 2009 metais, Butrimonių krašto švietėjiškos veiklos 150-osios metinės 2013 m. Visose šventėse didžiausias dėmesys skiriamas žmogui, taip atsiranda ir bendruomeniškumas. Gimnazijos tradicinėse šventėse nuolat dalyvauja buvę gimnazijos mokiniai, garbingi svečiai, rajono vadovai.
Butrimonių gimnazija mielai bendradarbiauja su Butrimonių bendruomene „Šviesa“, kuria bendrus projektus, skirtus bendruomenės sveikatingumui, užimtumui. 2014 m. vadovaujant VVG įrengtas „Jaunimo rūsys“, skirtas prasmingam prevenciniam jaunimo užimtumui. Butrimonių bendruomenės stiprinimui 2001 metais iš Baltijos Amerikos partnerystės fondo buvo gauta 10000 Lt. Vieni pirmųjų rajone organizavome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, kurią 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją.
Kelias į žmonių širdis labai paprastas ir tiesus. Mokiniai vykdo socialinę veiklą. Jau tapo tradicija dalyvauti Maltos ordino veikloje: kiekvienais metais prieš šv. Kalėdas mokiniai su mokytojais aplanko garbaus amžiaus seniūnijos gyventojus, pasveikina juos su šventėmis, padeda atlikti sunkius darbus. Taip atsiranda tarpusavio supratimas ir bendravimas.
Gimnazijos direktoriaus iniciatyva Lietuvos valstybinės šventės organizuojamos iškilmingai, įtraukiant visą bendruomenę. 2013 metais minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 95-ąsias metines dalyvavome Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk įdomiai“. Pristatę ir įgyvendinę savo gimnazijos šventės idėją – akciją „95 žodžiai Lietuvai. Iš širdies į širdį“ (jos metu surinkome po 1 Butrimonių seniūnijos gyventojo (iš viso 95), gimusio nuo 1918 iki 2013 m. vasario mėn. 16 d. linkėjimą Lietuvai ir savo kraštui (žodį, sakinį, delno įspaudą, piešinuką ir pan.), iš gautų linkėjimų buvo sukonstruota šviečianti širdis; taip pat parengtas mokinių kūrybinis darbas „Jūs visi Lietuvai esate brangūs“), buvome pakviesti į Lietuvos Respublikos prezidentūrą ir iš Prezidentės rankų gavome Trispalvę. Tokios dovanos stiprina ir įpareigoja.
Jau tapo tradicija Lietuvos valstybines šventes švęsti įdomiai, tad 2014 metais Vasario 16 – osios proga organizavome akciją – „96 laužai Lietuvai“. Šventė prasidėjo 7 val. ryto, kol dar tamsu, susirinko daug žmonių, užsiplieskę maži lauželiai ir netikėtas Valstybinės vėliavos nusileidimas nuo gimnazijos stogo nepaliko abejingų. Po šios ceremonijos šventę tęsėme gimnazijoje. Mes džiaugiamės, kad patrauklus, įtaigus valstybinių švenčių minėjimas nepalieka abejingų žmonių, jie telkiasi ir jaučia vienas kitą, savo istoriją ir tampa artimesni. Kartu su Butrimonių bendruomene „Šviesa“ gimnazija įgyvendina ir nemažai sveikatingumo projektų, kurių metu organizuojama sportinių užsiėmimų visiems norintiems – nuo darželinukų iki senjorų.
Didžiulį bendruomenės stiprinimo darbą atlieka ir klasių vadovai, telkdami mokinių tėvus bendrai veiklai, kviesdami prisidėti prie švenčių organizavimo ir dalyvavimo jose. Tai tradicinis ilgus metus tęsiamas projektas „Atvira mokykla“, daugiau kaip 10 metų pradinių klasių mokiniai ir jų tėvai renkasi į sportinį rytmetį „Mes kartu“ ir kt.
Butrimonių gimnazijos vadovai ir mokytojai nėra labai patenkinti bendruomeniškumą skatinančia veikla, bet tai yra procesas, kasdieninė veikla. Dirbdami, veikdami mes stiprėjame, siekiame išlaikyti gimnaziją kaip aukštos kultūros instituciją savo regione, suteikdami žmonėms pasitikėjimo, pasididžiavimo ir bendruomeniškumo jausmą.
Bendruomeniškumui stiprinti dar turime neįgyvendintų idėjų, minčių apie Butrimonių krašto diasporą. Tokias mintis diktuoja kraštiečių emigracija. Svarstome galimybes užmegzti glaudesniu ryšius su emigravusiais kraštiečiais, palaikyti glaudesnius ryšius ir stiprinti tapatumo jausmus ir bendruomeniškumą.
Pasak Kristinos Gecevičiūtės, dabar VU Komunikacijos fakulteto studentės, Butrimonių gimnazijoje, kurioje mokiausi, itin stipriai veikė ir iki dabar veikia tiek edukacinė, tiek teritorinė bendruomenės. Mano mokykloje dirbantys mokytojai labai aktyvūs edukacinęs bendruomenės nariai. Dalyvaudami įvairiose konferencijose, organizuojamuose renginiuose, konkursuose, mokytojai ne tik prisideda prie bendruomeniškumo skatinimo, bet kartu stiprina moksleivių ugdymą bei ugdymąsi. Aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija – Mokyklos Taryba, kurią sudaro mokytojai, mokiniai bei jų tėvai. Ši bendruomenė vieningai sprendžia svarbiausius ir aktualiausius gimnazijai klausimus bei priima tinkamiausią sprendimą. Mokyklos Tarybą vienija bendras tikslas – mokyklos gerovė. Mokyklos Tarybos nariai skatina kuo artimesnį mokyklos bendravimą ir bendradarbiavimą su mokinių tėveliais ar jų globėjais, kuris labai svarbus tikslingam vaiko ugdymuisi.
Šalia edukacinės bendruomenės aktyviai veikia ir teritorinė bendruomenė, kurią vienija bendros tradicijos ir papročiai. Gimnazijoje veikianti Mokinių Taryba buvo aktyvi teritorinės bendruomenės dalis ne tik prieš penkerius metus, tačiau ir šiandien sėkmingai tęsia savo veiklą. Mokinių Taryba stengiasi į savo bendruomenę suburti kuo daugiau mokinių, skatindama juos dalintis idėjomis, norais bei išsakyti mokykloje pastebimas problemas. Mokinių Taryba organizuoja įvairius prevencinius renginius prieš patyčias, smurtą, psichotropinių medžiagų vartojimą. Pagalba seneliams jų namuose arba mokykloje organizuojamos popietės su mokinių seneliais – graži gimnazijos puoselėjama tradicija.
Butrimonių gimnazija žavi sugebėjimu išugdyti pilietiškus, vertybes puoselėjančius mokinius. Mokykloje vyksta daugybė renginių, kurie skatina būti kartu, bendrauti ir bendradarbiauti. Tvirtas ryšys, jungiantis mokytojus, mokinius bei mokinių tėvus, stiprina bendruomeniškumo jausmą ir gerina aplinką, kurioje gyvename.