Author Archives: Saulius Nefas

Auksinė krivūlė“ ir padėka Pagėgių savivaldybei buvo įteikta „Už bendruomeniškumo skatinimą“. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis apie bendruomeniškumą.

f

 

Bendruomeniškumas, jo aktyvinimas, skatinimas pasireiškia visose Savivaldybės veiklos srityse: planuojant metų biudžetą, išklausomi visi turintys idėjų sukurti ir padaryti kažką naudingo savo kraštui. Svarstant vietinių kelių tvarkymui skirtų lėšų paskirstymą kviečiami pagrindiniai seniūnijų keliukų naudotojai – ūkininkai. Darni bendrystė su seniūnijomis, seniūnaičiais, nevyriausybinėmis organizacijomis, klubais duoda savo apčiuopiamų vaisių: rengiamos puikios kaimų šventės, vykdomi įvairūs projektai erdvėms gražinti, veiklai vystyti ir paslaugoms teikti bei atliekami įvairūs bendri darbai, kuriems ne visada reikia piniginių lėšų, o dažnai tik darnaus darbo, geranoriškumo, kaimyniškumo.

Sutvarkyta gausybė kaimų viešųjų erdvių, pritaikytų tiek senjorams pailsėti, tiek jaunimui aktyviai praleisti laisvalaikį. Organizacija „Vietos veikos grupė“ geranoriškai globoja visas turinčias idėjų ir noro veikti organizacijas, kaimų bendruomenes. Savivaldybė visada palaiko šias iniciatyvas ir yra pagrindinė įvairių projektų įgyvendinimo rėmėja (lėšos, techninės priemonės, žmogiškieji ištekliai, bendros talkos ir kt.).

Itin šiltas bendruomeniškumas pastaraisiais metais neliko nepastebėtas ir plačiosios mūsų šalies auditorijos – LRT filmavimo grupė nuolat fiksavo įvairius pasiekimus įgyvendinant tiek didesnius europinius, tiek mažesnius vietinės reikšmės projektus. Detaliam susipažinimui su reikšmingais visai bendruomenei įvykiais Pagėgių krašte gali pasitarnauti filmuota medžiaga interneto portale LRT/Mediateka, laidos „Gimtoji žemė“ įrašai.

 

2014 m. Švietimo ir mokslo ministerijos konkurso „ Gražiausiai tvarkomų mokyklų edukacinių žaliųjų erdvių“ nugalėtojos Butrimonių gimnazijos direktorius Valdas Valvonis apie bendruomeniškumą Butrimonių gimnazijoje.

Kaimiškųjų ir mažų miestelių švietimo įstaigų misija šiek tiek skiriasi nuo miesto tipo mokyklų. Kaimų mokyklos tiesiogiai ir visuomeniškai dirba mokinių ir visos bendruomenės tapatumo, tautiškumo, bendruomeniškumo stiprinimo srityse. Vienas iš Butrimonių gimnazijos veiklos uždavinių – išlaikyti gimnazijos kultūrą, saugią, sveiką ir jaukią aplinką, stiprinti mokinių dalyvavimą projektinėje, socialinėje, kultūros, meno ir sporto veiklose.

Gimnazijos vadovai ir mokytojai (gimnazija nuo 2010 metų rugsėjo, anksčiau – Butrimonių vidurinė mokykla) bendruomenės kūrimą, jos stiprinimą pradėjo kartu su Atgimimu, Nepriklausomos valstybės kūrimu. Jau 1999 metais, minint Butrimonių miestelio 300-ąsias metines, Butrimonių vidurinės mokyklos mokytojai kartu su Butrimonių šviesuoliais skatino žmones bendrauti, telktis bendriems darbams, susirado įžymius mokyklą baigusius žmones: Vilniaus dailės akademijos profesorių, dailininką Antaną Kmieliauską, NVOBT solistę, operos primadoną Ireną Milkevičiūtę, akademiką, genetikos mokslų habilituotą daktarą Algirdą Sliesaravičių, Sąjūdžio aktyvistą, kantri dainų autorių ir atlikėją Vytautą Babravičių ir kitus. Garbingi jų vardai, dalyvavimas 300 metų Butrimonių miestelio šventėje daug prisidėjo prie miestelio Jubiliejaus populiarumo, bendruomeniškumo.

Jau 2000 metais keleto iniciatyvių miestelio žmonių ir mokyklos vadovų bei aktyviausių mokytojų bendru sutarimu nuspręsta kviesti miestelio ir kaimų žmones kurti miestelio bendruomenę, taip atsirado Nevyriausybinė organizacija Butrimonių bendruomenė „Šviesa“.

Vienas iš svarbiausių bendruomenės tikslų buvo įgyti Butrimonių miestelio herbą. Po ilgų derybų, kantraus ir sutelkto darbo, pasvarstymų ir ieškojimų Lietuvos Respublikos Prezidentas 2001 m. rugpjūčio 22 d. dekretu Nr.1461 patvirtino Heraldikos komisijos išvadą: „Žaliame skydo lauke vaizduojama stilizuota trijų auksinės spalvos kelių sankryža, kurios centre pavaizduota juoda linija demaskinuota trikampė aikštė“. Jau 2002 m. liepos mėnesį vyko Butrimonių miestelio herbo inauguracija. Kaip ir visose veiklose, taip ir šioje, iniciatyva plaukė iš Butrimonių gimnazijos mokytojų, tačiau jai pritarė ir kraštiečiai, garbingi Butrimonių krašte gimę, augę, bet išvykę gyventi kitur žmonės.

Butrimonių gimnazija bendradarbiauti telkia ne tik vietos žmones, įstaigas, bet ir kraštiečius. Daugiausia jų susirenka didžiulėse reikšmingose šventėse: tai Butrimonių mokyklos veiklos 145-ųjų metų metinės, organizuotos 2008 m., Butrimonių miestelio 310 metų šventė 2009 metais, Butrimonių krašto švietėjiškos veiklos 150-osios metinės 2013 m. Visose šventėse didžiausias dėmesys skiriamas žmogui, taip atsiranda ir bendruomeniškumas. Gimnazijos tradicinėse šventėse nuolat dalyvauja buvę gimnazijos mokiniai, garbingi svečiai, rajono vadovai.

Butrimonių gimnazija mielai bendradarbiauja su Butrimonių bendruomene „Šviesa“, kuria bendrus projektus, skirtus bendruomenės sveikatingumui, užimtumui. 2014 m. vadovaujant VVG įrengtas „Jaunimo rūsys“, skirtas prasmingam prevenciniam jaunimo užimtumui. Butrimonių bendruomenės stiprinimui 2001 metais iš Baltijos Amerikos partnerystės fondo buvo gauta 10000 Lt. Vieni pirmųjų rajone organizavome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, kurią 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją.

Kelias į žmonių širdis labai paprastas ir tiesus. Mokiniai vykdo socialinę veiklą. Jau tapo tradicija dalyvauti Maltos ordino veikloje: kiekvienais metais prieš šv. Kalėdas mokiniai su mokytojais aplanko garbaus amžiaus seniūnijos gyventojus, pasveikina juos su šventėmis, padeda atlikti sunkius darbus. Taip atsiranda tarpusavio supratimas ir bendravimas.

Gimnazijos direktoriaus iniciatyva Lietuvos valstybinės šventės organizuojamos iškilmingai, įtraukiant visą bendruomenę. 2013 metais minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos 95-ąsias metines dalyvavome Prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtoje akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk įdomiai“. Pristatę ir įgyvendinę savo gimnazijos šventės idėją – akciją „95 žodžiai Lietuvai. Iš širdies į širdį“ (jos metu surinkome po 1 Butrimonių seniūnijos gyventojo (iš viso 95), gimusio nuo 1918 iki 2013 m. vasario mėn. 16 d. linkėjimą Lietuvai ir savo kraštui (žodį, sakinį, delno įspaudą, piešinuką ir pan.), iš gautų linkėjimų buvo sukonstruota šviečianti širdis; taip pat parengtas mokinių kūrybinis darbas „Jūs visi Lietuvai esate brangūs“), buvome pakviesti į Lietuvos Respublikos prezidentūrą ir iš Prezidentės rankų gavome Trispalvę. Tokios dovanos stiprina ir įpareigoja.

Jau tapo tradicija Lietuvos valstybines šventes švęsti įdomiai, tad 2014 metais Vasario 16 – osios proga organizavome akciją – „96 laužai Lietuvai“. Šventė prasidėjo 7 val. ryto, kol dar tamsu, susirinko daug žmonių, užsiplieskę maži lauželiai ir netikėtas Valstybinės vėliavos nusileidimas nuo gimnazijos stogo nepaliko abejingų. Po šios ceremonijos šventę tęsėme gimnazijoje. Mes džiaugiamės, kad patrauklus, įtaigus valstybinių švenčių minėjimas nepalieka abejingų žmonių, jie telkiasi ir jaučia vienas kitą, savo istoriją ir tampa artimesni. Kartu su Butrimonių bendruomene „Šviesa“ gimnazija įgyvendina ir nemažai sveikatingumo projektų, kurių metu organizuojama sportinių užsiėmimų visiems norintiems – nuo darželinukų iki senjorų.

Didžiulį bendruomenės stiprinimo darbą atlieka ir klasių vadovai, telkdami mokinių tėvus bendrai veiklai, kviesdami prisidėti prie švenčių organizavimo ir dalyvavimo jose. Tai tradicinis ilgus metus tęsiamas projektas „Atvira mokykla“, daugiau kaip 10 metų pradinių klasių mokiniai ir jų tėvai renkasi į sportinį rytmetį „Mes kartu“ ir kt.

Butrimonių gimnazijos vadovai ir mokytojai nėra labai patenkinti bendruomeniškumą skatinančia veikla, bet tai yra procesas, kasdieninė veikla. Dirbdami, veikdami mes stiprėjame, siekiame išlaikyti gimnaziją kaip aukštos kultūros instituciją savo regione, suteikdami žmonėms pasitikėjimo, pasididžiavimo ir bendruomeniškumo jausmą.

Bendruomeniškumui stiprinti dar turime neįgyvendintų  idėjų, minčių apie Butrimonių krašto diasporą. Tokias mintis diktuoja kraštiečių emigracija. Svarstome galimybes  užmegzti glaudesniu ryšius  su emigravusiais kraštiečiais, palaikyti glaudesnius ryšius ir stiprinti tapatumo jausmus ir bendruomeniškumą.

Pasak Kristinos Gecevičiūtės, dabar VU Komunikacijos fakulteto studentės, Butrimonių gimnazijoje, kurioje mokiausi, itin stipriai veikė ir iki dabar veikia tiek edukacinė, tiek teritorinė bendruomenės. Mano mokykloje dirbantys mokytojai labai aktyvūs edukacinęs bendruomenės nariai. Dalyvaudami įvairiose konferencijose, organizuojamuose renginiuose, konkursuose, mokytojai ne tik prisideda prie bendruomeniškumo skatinimo, bet kartu stiprina moksleivių ugdymą bei ugdymąsi. Aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija – Mokyklos Taryba, kurią sudaro mokytojai, mokiniai bei jų tėvai. Ši bendruomenė vieningai sprendžia svarbiausius ir aktualiausius gimnazijai klausimus bei priima tinkamiausią sprendimą. Mokyklos Tarybą vienija bendras tikslas – mokyklos gerovė. Mokyklos Tarybos nariai skatina kuo artimesnį mokyklos bendravimą ir bendradarbiavimą su mokinių tėveliais ar jų globėjais, kuris labai svarbus tikslingam vaiko ugdymuisi.

Šalia edukacinės bendruomenės aktyviai veikia ir teritorinė bendruomenė, kurią vienija bendros tradicijos ir papročiai. Gimnazijoje veikianti Mokinių Taryba buvo aktyvi teritorinės bendruomenės dalis ne tik prieš penkerius metus, tačiau ir šiandien sėkmingai tęsia savo veiklą. Mokinių Taryba stengiasi į savo bendruomenę suburti kuo daugiau mokinių, skatindama juos dalintis idėjomis, norais bei išsakyti mokykloje pastebimas problemas. Mokinių Taryba organizuoja įvairius prevencinius renginius prieš patyčias, smurtą, psichotropinių medžiagų vartojimą. Pagalba seneliams jų namuose arba mokykloje organizuojamos popietės su mokinių seneliais – graži gimnazijos puoselėjama tradicija.

Butrimonių gimnazija žavi sugebėjimu išugdyti pilietiškus, vertybes puoselėjančius mokinius. Mokykloje vyksta daugybė renginių, kurie skatina būti kartu, bendrauti ir bendradarbiauti. Tvirtas ryšys, jungiantis mokytojus, mokinius bei mokinių tėvus, stiprina bendruomeniškumo jausmą ir gerina aplinką, kurioje gyvename.

Donatas Jankauskas

_______________________________________________________________________

file53715775_96f4364c

Donatas Jankauskas, Seimo TS-LKD frakcijos, Šešėlinės Vyriausybės bendruomenių reikalų ministras

© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Artėjant 2015 m. biudžeto svarstymui Seime, esminės kovos dėl milijonų ir milijardų atskiroms sritims, PVM lengvatos šildymui nepratęsimo, valstybės investicijų programos, neišvengiamai bus aktyvios dėl aiškaus katalizatoriaus – kovo 1-ją vyksiančių savivaldos rinkimų, paįvairintų tiesioginiais mero rinkimais.

Taigi valdančioji koalicija, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, deklaruoja rūpestį paprastu žmogumi. Tačiau ar tai eilinį kartą nėra tik kalbos?

Visai neseniai vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Seimo socialdemokratų frakcijos organizuotas renginys gražiu pavadinimu, „Nuo kalbų prie darbų: kada matysime didesnį savivaldybių finansinį ir ekonominį savarankiškumą?“. Jame savivaldybių atstovai išsakė konkrečius priekaištus bei pasiūlymus diskusijos tema, tačiau neaišku, ar į juos buvo įsiklausyta, nes iš valdančiosios daugumos Seimo narių lūpų liejosi tik ugningos kalbos apie rūpestį savivalda ir paprastais žmonėmis.

Tačiau vis dėlto pamiršta, kad netrukus įpusės Seimo kadencija, ir žmonės iš valdžios vis dar laukia darbų, o girdėti tik kalbos.

 

Kadangi jau prakalbau apie savivaldybes ir biudžeto dalybas, noriu aptarti Valstybės mastu galbūt ir ne patį reikšmingiausią, bet praktikoje jau patikrintą ir neabejotinai pasiteisinusį projektą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visose savivaldybėse finansuojamą „Vietos bendruomenių savivaldos“ programą, kuri prasidėjo 2012 m. pradžioje.

Visos 60 savivaldybių priėmė kvietimą, įvykdžiusios nustatytus minimalius įsipareigojimus dėl Vietos bendruomenių tarybų (VBT) sudarymo, skaidrumo bei viešumo užtikrinimo, pasirašė su ministerija sutartis ir gavo lėšas, kuriomis finansuojamos veiklos, kurias numato gyventojais kartu su VBT.

Nors šalyje tuo metu buvo gili krizė, mažinami asignavimai beveik visose srityse, tuometinę Vyriausybę ir net finansų ministrę Ingridą Šimonytę pavyko įtikinti šiai programai iš Valstybės biudžeto skirti 8 mln. Lt. Pagrindinis argumentas – ne visi mokesčių mokėtojai pasinaudoja galimybe asmeniniu sprendimu skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o surinktos lėšos lieka Valstybės ižde, kai galėtų būti panaudojamos bendruomenių reikmėms.

Baigiantis 2012 m., praėjus beveik metams, kartu su savivaldybių bei LSA atstovais buvo išsamiai aptartas programos įgyvendinimas, sėkmingi projektai, kurių buvo dauguma bei iškilusios nenumatytos kliūtys ar klaidos.

Vieningai buvo sutarta, jog pavyko pasiekti pagrindinį programos tikslą – sprendimus dėl lėšų priima patys gyventojai, vietos bendruomenė, t.y. VBT, o juos įgyvendina vietos seniūnas ir savivaldybės administracija.

Socialinės apsaugos ministerijai pradėjus vadovauti Algimantai Pabedinskienei buvo pažadėta, jog programa bus tęsiama ir 2013-2015 m. Toks pažadas džiugino.

Atsigaunant ekonomikai ir žodžiu, ir raštu kreipiausi į ministrę, ragindamas didinti programos finansavimą – drąsiau pasitikėti vietos bendruomenėmis, pilietiškais žmonėmis, kurie įrodė, jog bendruomenė gali bei sugeba tartis dėl bendrųjų viešųjų reikalų ir kartu nuspręsti dėl racionaliausio Valstybės lėšų panaudojimo. Prieš metus pateikiau ministrei konkrečius mokesčių inspekcijos duomenis, kuriuose matyti, jog nepaskirstyta 2 proc. GPM metinė suma siekė apie 24 mln. Lt, taigi net tris kartus didesnė nei programai finansuoti skiriami 8 mln. Lt, taigi kalbėti apie finansavimo didinimą būtų racionalu.

Dabar, artėjant 2015 m. Valstybės, savivaldybių biudžetų svarstymui ir žinant, kad Vyriausybė dėl augančios ekonomikos gali papildomai skirstyti daugiau kaip milijardą litų, taip ir norisi, šįkart jau viešai, paraginti ministrę: gerbiama ministre, pradėkime labiau pasitikėti pilietiškais žmonėmis, suteikite vietos bendruomenėms didesnes finansines galimybes gerų darbų visuomenei atlikimui, pilietiškumo stiprinimui ir padidinkite bent kelis kartus finansavimą vietos bendruomenių savivaldos programai. Nuo kalbų prie darbų, Ministre!

http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/d-jankauskas-ministre-labiau-pasitikekite-pilietiskais-zmonemis-arba-nuo-kalbu-prie-darbu.d?id=66144710#ixzz3Ggxqjy56

Liutauras Kazlavickas

_______________________________________________________________________________

 

Liutauras

Seimo narys Liutauras Kazlavickas

Glaudus valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas – sumanios visuomenės pagrindas

2014/09/25

Lietuvos Respublikos Seime NVO vaikams konfederacijos inicijuotoje konferencijoje „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“ aptarti valstybinio ir nevyriausybinio sektorių socialinės partnerystės trikdžiai, pilietinių iniciatyvų finansavimo skirtumai bei norminių aktų spragos.

Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis Seimo narys Liutauras Kazlavickas sveikindamas konferencijos dalyvius, kvietė atkreipti dėmesį, kad sumanios visuomenės kūrimas neišvengiamai susijęs su valdžios gebėjimu į bendrą valstybės kūrimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios šiandien, deja, vis dar stokoja nuoširdaus valstybinio sektoriaus tarnautojų dėmesio bei pasitikėjimo. Todėl skatino tiek nevyriausybines, tiek valstybines įstaigas bendrai kurti naujas socialines inovacijas.

NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė dr. Giedrė Žilinskienė linkėjo, kad nevyriausybinės organizacijos taptų pilnateisiu viešojo sektoriaus partneriu bendruose strateginiuose darbuose ir svarbiuose sprendimuose.

Konferencijos metu pristatydami gerosios praktikos pavyzdžių studiją „Viešojo ir NVO sektorių bendradarbiavimas vaiko gerovės srityje” studijos rengėjai kvietė atkreipti dėmesį, kad kokybiška socialinė partnerystė gerina ne tik socioekologinę aplinką ir žmonių gyvenimo kokybę, bet ir plėtoja socialinį kapitalą, o pilietinių organizacijų dalyvavimas gerina bendruomenių gyvenimą ir skatina inovacijas bei investicijas. Studijoje pastebima, kad NVO ir praktikos patirties pavyzdžių analizė atskleidė, jog sėkminga socialinė partnerystė dažniausiai prasideda asmenine iniciatyva ir motyvacija inovacijoms, o esminis jos variklis – organizacijų lyderis – socialinis verslininkas, kurio siekis įtvirtinti savo viziją padeda įveikti bet kokį pasipriešinimą bei keičia ir įtvirtina naujas visuomenės gerovės normas. Tad NVO, viešojo ir privataus sektorių socialinės partnerystės modeliai praktikoje gali būti adaptuojami, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus ir esamų profesionalų patirtį ir kompetencijas, nusibrėžus socialinės partnerystės tikslus, turimus resursus bei kitus esminius parametrus bei atsižvelgiant į sėkmingos socialinės partnerystės modeliavimo patirtis, susijusias su gebėjimų stiprinimu, parama plėtrai, konsorciumų indėliu, finansais ir ištekliais, laiko vadyba, laimėjimais, partnerystės kultūra, rizikos valdymu.

Konferencijos metu pranešėjai taip pat nagrinėjo sumaniosios socializacijos iššūkius NVO sektoriui, pristatė integruotos regiono plėtros modeliavimo perspektyvas bei  aptarė NVO norminius dokumentus ir naujus iššūkius partnerystei. Projekto metu parengtos teisinės bazės bei norminių aktų tobulinimo rekomendacijos įteiktos Socialinės apsaugos ministerijos Vaikų skyriaus vedėjai Rūtai Pabedinskienei.

Elektroninę sudijos versiją galite rasti adresu:

http://data.axmag.com/data/201409/20140916/U125389_F301976/HTML5/index.html